Kovo 9
Išvaizda
| Vasario – Kovas – Bal | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | ||||||
| 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 |
| 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
| 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
| 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
| 30 | 31 | |||||
| 2026 | ||||||
Kovo 9 diena – 68-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 69-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 297 dienos.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos vardo diena
- Jungtinė Karalystė – Valstybinė nerūkymo diena
Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Domas – Dominykas – Pranciška – Pranė – Visgailė – Žygintas [1]
- Dominyka – Klausgailas – Klausgailė – Klausilas – Klausilė – Klausutė – Klausutis – Klausvyda – Klausvydas – Žyginta – Žygintė
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1009 m. – Kvedlinburgo analuose pirmą kartą paminėta Lietuva šalia kitos vienodo statuso valstybės (Rusios) su nurodyta data VII. Id Martii (7-osios kovo idos) pagal Julijaus kalendorių, kai buvo nužudytas šv. Brunonas Kverfurtietis; istoriografijoje įvykiai dar datuojami vasario 14 d. ir vasario 23 d.
- 1917 m. – Petrograde sudaryta Lietuvių Tautos Taryba, organizavusi pasitraukusių į Rusiją lietuvių politinių partijų ir grupių veiklą.
- 1996 m. – Kaune įkurta lietuviškos muzikos radijo stotis „Pūkas“.
- 1998 m. – Maskvoje Eimanto Nekrošiaus spektaklis „Hamletas“ pripažintas geriausiu Rusijoje 1997 m. užsienio spektakliu ir apdovanotas „Auksine kauke“.
- 1999 m. – Lietuva ir Ispanija pasirašė bevizio režimo sutartį.
- 2002 m. – Marijampolėje įkurtas pirmasis Suvalkijoje turizmo centras.
- 2008 m. – grupė „Mango“ atliko paskutinį koncertą „Šiaulių arenoje“.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1760 m. – Antanas Strazdas, dvasininkas ir poetas (m. 1833 m.).
- 1810 m. – Stanislovas Kerbedis, tiltų inžinierius (m. 1899 m.).
- 1850 m. – Juozapas Montvila, visuomenės veikėjas, verslininkas, bankininkas, filantropas, daugelio sakralinių bei kitokių pastatų statybos Lietuvoje iniciatorius (m. 1911 m.).
- 1898 m. – Kostas Kanauka, veterinarijos gydytojas, veterinarijos daktaras (m. 1976 m.).
- 1903 m. – Adolfas Raulinaitis, pedagogas, kalbininkas, poetas, dramaturgas, istorikas, visuomenės veikėjas (m. 1987 m.).
- 1911 m. – Klara Rokomor, litvakų kilmės elektroninės muzikos atlikėja (m. 1998 m.).
- 1917 m. – Algirdas Julius Greimas, kalbininkas, semiotikas, mitologijos tyrinėtojas, eseistas. Priskiriamas prie žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų. Lietuvis, nuo 1965 m. gyvenęs Paryžiuje ir vadovavęs semiolingvistinių tyrimų grupei bei specialiam seminarui, kurio pagrindu susiformavo garsi Paryžiaus semiotikos mokykla. Struktūrinės semantikos pagrindu sukūrė teksto semiotikos teoriją (m. 1992 m.).
- 1924 m.:
- Vytautas Galinis, literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. 1999 m.).
- Marija Matušakaitė, dailėtyrininkė, architektė, drabužių dizainerė, humanitarinių mokslų daktarė (m. 2016 m.).
- 1929 m. – Adolfas Lasys, statybinių medžiagų technologas, technologijos mokslų daktaras (m. 1996 m.).
- 1933 m. – Algirdas Jonas Aleksis Žemaitis, diplomatas, ekonomistas, visuomenininkas.[2].
- 1934 m. – Darius Lapinskas, kompozitorius, dirigentas.
- 1939 m.:
- Mykolas Michelbertas, archeologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
- Antanas Žukauskas, dailininkas, skulptorius, kultūros ir meno veikėjas (m. 2022 m.).
- 1941 m.:
- Arvydas Binkauskas, futbolininkas, treneris, teisėjas (m. 1998 m.).
- Alfredas Kleinaitis, JAV futbolininkas, tarptautinės kategorijos futbolo teisėjas, lietuvių išeivijos sporto veikėjas.
- Stasys Vaitekūnas, geografas, profesorius, habilituotas daktaras.
- 1943 m.:
- Algirdas Bosas, skulptorius.
- Gintaras Dikčius, fizikas, gamtos mokslų daktaras.
- 1945 m.:
- Aldona Keturakienė-Sabaliauskaitė, keramikė.
- Vytautas Juzikėnas, skulptorius (m. 1984 m.).
- 1946 m. – Sezontijus Ponyčius, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1948 m.:
- Alfredas Pekeliūnas, politinis ir visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Seimo narys (nuo 2004 m. lapkričio 15 d.).
- Algirdas Balčytis, politinis ir visuomenės veikėjas.
- Jonas Bosas, pedagogas, politinis veikėjas.
- Povilas Ivinskis, zoologas, biomedicinos mokslų daktaras.
- Stefa Stonienė-Peleniūtė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
- 1949 m. – Valentina Norvilienė, gydytoja, politinė ir visuomenės veikėja.
- 1953 m.:
- Rimantas Kazimieras Kačinskas, architektas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
- Sabina Mikulionienė, zootechnikė, biomedicinos mokslų daktarė.
- 1956 m. – Sergejus Larinas, dainininkas (tenoras) (m. 2008 m.).
- 1959 m. – Aldona Čeikauskienė, pedagogė, politinė ir visuomenės veikėja.
- 1960 m. – Stanislavas Lebedis, visuomenės ir politinis veikėjas.
- 1962 m. – Jonas Sadovskis, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1967 m. – Rolandas Kripaitis, pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1972 m. – Andrius Navickas, žurnalistas, internetinio naujienų portalo Bernardinai.lt vyr. redaktorius, religijotyrininkas.
- 1974 m. – Audrius Danusevičius, krepšininkas, rungtyniaujantis NKL, Joniškio „Delikateso“ komandoje.
- 1980 m. – Julius Žėkas, poetas ir prozininkas.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1908 m. – Kazimieras Jaunius, teologas, lietuvių kalbos tyrinėtojas (g. 1848 m.).
- 1923 m. – Edvardas Ramanauskas, profesorius, Vilniaus Universiteto Chemijos fakulteto dekanas (g. 1888 m.).
- 1939 m. – Liudvikas Abramovičius, lenkų žurnalistas, Lietuvos kultūros istorikas (g. 1879 m.).
- 1952 m. – Vaclovas Janavičius, karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1887 m.).
- 1961 m. – Adolfas Šapoka, istorikas, vienas 1936 m. veikalo „Lietuvos istorija“ autorių ir redaktorius (g. 1906 m.).
- 1962 m. – Kostas Kubilinskas, vaikų poetas, KGB bendradarbis (g. 1923 m.).
- 1965 m. – Kazys Boruta, rašytojas, jaunystėje – politinis veikėjas (g. 1905 m.).
- 1996 m. – Vytautas Blažys, dainininkas baritonas, kultūros veikėjas (g. 1927 m.).
- 1999 m.:
- Elena Jakutytė, grafikė (g. 1911 m.).
- Mykolas Jankauskas, miškininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1905 m.).
- 2009 m.:
- Leonidas Muraška, dainininkas (bosas) (g. 1924 m.).
- Nadežda Kazakauskienė, choro dirigentė ir pedagogė (g. 1926 m.).
- 2024 m.:
- Antanas Bagdonavičius, irkluotojas (g. 1938 m.).[3]
- Irena Teresė Daukšaitė-Guobienė, Lietuvos grafikė, dizainerė (g. 1942 m.).[4]
- 2026 m. – Česlovas Norvaiša, gydytojas, šokėjas, treneris (g. 1935 m.).[5]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1074 – popiežius Grigalius VII paskelbė, jog visi vedę katalikų kunigai bus atskirti nuo bažnyčios;
- 1796 – Napoleonas Bonapartas vedė karininko našlę Žozefiną de Boarnė;
- 1916 – Vokietija paskelbė karą Portugalijai, kuri prieš tai areštavo šalies uostuose stovėjusius Vokietijos laivus;
- 1945 – Antrasis pasaulinis karas: JAV subombardavo Tokiją B-29 bombomis (napalmas); žuvo 80 000 civilių.
- 1959 – bendrovė „Mattel“ pristatė lėlę Barbę, kuri vėliau tapo bene populiariausia lėle pasaulyje.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1454 m. – Amerigas Vespučis, italų jūrininkas ir geografas, kurio vardu pavadinta Amerika. Tarnaudamas Ispanijos, o vėliau Portugalijos ir vėl Ispanijos karaliui atliko 4 keliones į Naująjį Pasaulį (m. 1512 m.).
- 1743 m. – Johann Kaspar Füssli, šveicarų dailininkas ir entomologas (m. 1786 m.).
- 1814 m. – Tarasas Hryhorovyčius Ševčenka, ukrainiečių poetas, dailininkas, rašytojas (m. 1861 m.).
- 1860 m. – Porfirijus Bachmetjevas, rusų fizikas išradėjas ir biologas eksperimentatorius;
- 1861 m. – Frankas Levinsonas-Lesingas, rusų geologas, petrografas (m. 1939 m.).
- 1890 m. – VIačeslavas Michailovičius Molotovas, sovietinis politinis veikėjas, Socialistinio darbo didvyris (1943 m.), Sovietų Sąjungos vyriausybės vadovas (1930–1941 m.) ir užsienio reikalų ministras (1939–1949, 1953–1956 m.). XX a. 6-me dešimtmetyje iš aktyvios politinės veiklos jį išstūmė N. Chruščiovas.
- 1923 m. – Walter Kohn, 1998 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[6].
- 1934 m. – Jurijus Gagarinas, rusų kosmonautas, 1961 m. balandžio 12 d. apskriejęs Žemę kosminiu laivu „Vostok“ ir tapęs pirmuoju žmogumi, pakilusiu į kosmosą (m. 1968 m.).
- 1936 m. – Thomas Joseph Sestak, amerikiečių futbolo žaidėjas[7] (m. 1987 m.).
- 1943 m.:
- Robert James (Bobby) Fischer, JAV šachmatininkas, 1972–1975 m. – šachmatų pasaulio čempionas (m. 2008 m.).
- Volfas Singeris, fiziologas, vienas žymiausių smegenų veiklos tyrinėtojų Vokietijoje.
- 1950 m. – Zbigniew Ćwiąkalski, lenkų teisininkas, advokatas, nuo 2007 m. iki 2009 m. Lenkijos teisingumo ministras ir generalinis prokuroras.
- 1952 m. – Uljana Semionova, TSRS krepšininkė, daugkartinė Europos, pasaulio ir du kartus olimpinė čempionė (m. 2026 m.).
- 1958 m. – Hansas Steisi, Nyderlandų lenktynininkas, Dakaro ralio nugalėtojas. 1991 ir 1992 m. laimėjo Olandijos ralio čempionatą Mitsubishi Galant VR4 automobiliu, 1997 ir 2001 m. Subaru Impreza automobiliu. Dalyvavo įvairiuose kituose Europos raliuose.
- 1960 m. – Željko Obradovičius, Serbijos krepšinio treneris, šiuo metu vadovaujantis Atėnų „Panathinaikos“ komandai. Vienas tituluočiausių Europos krepšinio trenerių.
- 1965 m. – Antonio Saca, Salvadoro prezidentas nuo 2004 m. birželio 1 d. iki 2009 m. birželio 1 d.
- 1968 m. – Chorchė Luisas Larionda Pietrafesa, Urugvajaus futbolo teisėjas, tarptautinėms varžyboms teisėjaujantis nuo 1998 m. Tai labai patyręs teisėjas, teisėjaujantis pasaulio futbolo čempionatuose ir jų atrankose, Copa Libertadores, Copa America čempionatuose, Urugvajaus lygoje. Nepaisant to, jis vertinamas labai prieštaringai.
- 1970 m. – Shannon Christopher Leto, amerikiečių būgnininkas, kartu su savo broliu Jared Leto grojantis grupėje „30 Seconds to Mars“. Taip pat kartais vaidina filmuose.
- 1975 m. – Chuanas Sebastianas Veronas, garsus Argentinos futbolininkas, bebaigiantis karjerą Argentinos Estudiantes de La Plata klube. Ilgametis rinktinės žaidėjas. Italijos pilietis.
- 1978 m. – Neil Lucas, Australijos futbolininkas.
- 1980 m. – Chingy, JAV (afroamerikiečių) hip hopo muzikos atlikėjas.
- 1983 m. – Clint Drew Dempsey, futbolininkas, JAV rinktinės ir Fulham FC klubo saugas.
- 1987 m. – Bow Wow, JAV repo stiliaus atlikėjas ir aktorius.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1661 m. – Jules Mazarin, italų kardinolas, diplomatas ir politikas, nuo 1642 iki 1661 Prancūzijos ministras pirmininkas (g. 1602 m.).
- 1888 m. – Vilhelmas I, Prūsijos karalius ir nuo 1871 m. Vokietijos imperatorius (g. 1797 m.).
- 1895 m. – Leopold von Sacher-Masoch, rašytojas[8] (g. 1836 m.).
- 1897 m. – Džamalas al Dinas al Afganis, iraniečių politinis aktyvistas, religinis reformatorius, žurnalistas (g. 1838 m.).[9]
- 1969 m. – Janis Luoja, latvių kalbininkas (g. 1896 m.).
- 1974 m. – Earl Wilbur Sutherland, Jr., 1971 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[10] (g. 1915 m.).
- 1981 m. – Maksas Delbriukas, vokiečių kilmės JAV fizikas, genetikas, virusologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1906 m.).
- 1982 m. – Leonidas Utiosovas, rusų ir sovietinis estrados artistas, dainininkas ir kino aktorius, orkestro vadovas.
- 1983 m. – Ulf von Euler, švedų fiziologas, 1970 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[10] (g. 1905 m.).
- 1994 m. – Henry Charles Bukowski, JAV buvo vokiečių kilmės JAV poetas, romanų ir trumpų istorijų rašytojas (g. 1920 m.).
- 1995 m. – Edward Bernays, viešųjų ryšių specialistas ir vienas šios srities pradininkų. Savo kampanijose jis pirmasis pradėjo naudoti psichologiją ir kitus socialinius mokslus (g. 1891 m.).
- 1997 m. – Notorious B.I.G., amerikiečių reperis (g. 1972).
- 2019 m.:
- Jed Allan, amerikiečių aktorius (g. 1935 m.).
- Vladimir Etush, rusų kino aktorius (g. 1922 m.).
- 2021 m. – Džeimsas Levainas, JAV dirigentas, pianistas (g. 1943 m.).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kovo 9 (Day.lt)
- ↑ Lietuvių enciklopedija, XXXV, 214 psl. ir XXXVII, 676 psl.
- ↑ Mirė dviejų olimpinių medalių laimėtojas A. Bagdonavičius. lrytas.lt. 2024-03-09. Nuoroda tikrinta 2024-03-11.
- ↑ Mirė garsi grafikė Irena Daukšaitė-Guobienė. Delfi. 2024-03-10. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ Mirė legendinis šokėjas ir treneris Česlovas Norvaiša. LRT. 2026-03-09.
- ↑ (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ Thomas Joseph Sestak. Informacija.
- ↑ Leopold von Sacher-Masoch.
- ↑ Enciklopedija Britannica
- 1 2 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kovo 9-oji Lietuvoje ir pasaulyje (Diena.lt)