Kovo 20

Kovo 20 diena – 79-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 80-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 286 dienos.

Informacija

Šventės

• Pasaulinė Žemės diena (pavasario lygiadienis)
• Novrūzas
• Tunisas – Nepriklausomybės diena
• Pasaulinė burnos sveikatos diena (nuo 2012 m.)
• Prancūzų kalbos (Frankofonijos) diena
• Tarptautinė laimės diena (nuo 2012 m.)

Vardadieniai

• Filomenas – Irma – Irmantas – Irmgarda – Tautvilė – Žygimantas 
• Irmantė – Irmina – Joakimas

Ši dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1361 m. – įvyko Vobelio mūšis: Lietuvos Rusią puolusios Rastenburgo viršininko Henriko fon Kranichsfeldo pajėgos užklupo Kęstučio, Patriko ir Algirdo kariuomenę prie Vobelio (dab. Ubliko ežeras); žuvo iki 130 lietuvių, Kęstutis pateko į nelaisvę.
• 1372 m. – įvyko Palangos mūšis.
• 1440 m. – Trakuose nužudytas Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis.
• 1948 m. – LKP(b) Centro komitetas ir LSSR Ministrų Taryba priėmė nutarimą „Dėl kolūkių organizavimo Lietuvos TSR“.
• 1989 m. – įvyko 1989 m. kovo 20 d. G/S „Azotas“ avarija.

Gimimo dienos

• 1893 m. – Juozas Pronskus, žurnalistas (m. 1984);
• 1899 m. – Jonas Paukštys, SJ, Romos katalikų vienuolis jėzuitas, pedagogas (m. 1965 m.).
• 1905 m. – Jonas Dumčius, klasikinės filologijos tyrinėtojas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 1986 m.).
• 1907 m. – Stasys Padleckas, vargonininkas, muzikos mokytojas, chorvedys (m. 1986 m.).
• 1912 m.:
  • Jonas Karosas, žurnalistas (m. 1975 m.).
  • Steponas Jurgis Gailiušis, kunigas (m. 2002 m.).
• 1913 m. – Stasys Yla, muzikologas, pedagogas, vertėjas (m. 2003 m.).
• 1920 m. – Birutė Knizikevičienė, bibliotekininkė, bibliografė, kraštotyrininkė.
• 1923 m. – Bronė Liniauskienė, poetė.
• 1924 m. – Vladas Ravka, statybininkas, publicistas, poetas, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis (m. 2006 m.).
• 1927 m.:
  • Elena Moncevičiūtė-Eringienė, gydytoja onkologė, imunologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. Navikų imunologijos pradininkė Lietuvoje ir naujos vėžio kilmės teorijos kūrėja (m. 2020 m.).
  • Vytautas Leitonas, imtynininkas, sunkiosios atletikos treneris, Tarptautinės kategorijos sunkiosios atletikos teisėjas, pedagogas (m. 2010 m.).
• 1929 m. – Jonas Grigonis, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1932 m.:
  • Leonas Ciunis, teatro aktorius, režisierius (m. 2022 m.).
  • Vytautas Kanapeckas, pedagogas, žurnalistas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 2006 m.).
• 1935 m.:
  • Algirdas Blažys, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 2021 m.).
  • Jonas Rimantas Glemža, architektas, paveldosaugininkas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1940 m. – Žibartas Juozas Jackūnas, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1941 m. – Benediktas Jankauskas, agrochemikas ir dirvožemininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1942 m.:
  • Elena Janušaitienė-Makarevičiūtė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
  • Vanda Liesienė, gydytoja neurologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1943 m.:
  • Jonas Edmundas Kvedaravičius, inžinierius, ekonomistas, vadybos specialistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
  • Liudvikas Pranevičius, fizikas, habilituotas fizikos-matematikos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas).
• 1944 m. – Vaclovas Vingras, inžinierius statybininkas, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1945 m. – Arvydas Mačiulis, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1946 m. – Ieva Meilienė, politinė veikėja.
• 1947 m. – Jadvyga Barbaravičienė, politinė ir visuomenės veikėja.
• 1948 m. – Adomas Balsys, verslininkas.
• 1949 m. – Česlovas Judeikis, teatro ir kino aktorius.
• 1952 m. – Virginija Krivickienė, žurnalistė, pedagogė (m. 2023 m.).
• 1953 m. – Romas Leščinskas, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Nijolė Miknevičienė-Čivilytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1959 m. – Stasys Karčinskas, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1960 m.:
  • Rasa Kairienė, diplomatė, ambasadorė.
  • Vaidotas Kuliešius, architektas, visuomenės veikėjas.
  • Robertas Žulpa, plaukikas (m. 2024 m.).
• 1965 m. – Gintautas Petrauskas, teisininkas, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1966 m. – Asta Skaisgirytė-Liauškienė, diplomatė, ambasadorė.
• 1973 m. – Lina Balčiūnienė, medikė, politinė ir visuomenės veikėja.
• 1974 m. – Audrius Dilys, futbolininkas.
• 1975 m.:
  • Andrius Kupčinskas, politinis ir visuomenės veikėjas.
  • Vilija Venckutė-Palaitienė, politinė ir visuomenės veikėja.
• 1979 m. – Valdas Trakys, futbolininkas.
• 1980 m.:
  • Robertas Javtokas, krepšininkas, vidurio puolėjas.
  • Stasys Buškevičius, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1981 m. – Rasa Drazdauskaitė, ilgų nuotolių ir maratono bėgikė.

Mirtys

• 1440 m. – Žygimantas Kęstutaitis, Lietuvos didysis kunigaikštis (1432–1440 m.), LDK submonarcho Kęstučio ir jo žmonos Birutės jauniausias sūnus. Taip pat 1398(?) – ~1421 m. Naugarduko, ~1421–1432 m. Starodubo kunigaikštis. Apsikrikštijęs Marienburgo pilyje gavo katalikišką Zigmanto (liet. Žygimantas) vardą. Tautinis Žygimanto vardas, kurį jis turėjo iki krikšto nežinomas (g. 1350 m.).
• 1964 m. – Vincas Žilionis, rašytojas (g. 1905 m.).
• 1980 m. – Stanislova Borisienė, teatro aktorė, teatro ir televizijos režisierė (g. 1925 m.).
• 1996 m. – Vladas Bakūnas, lengvaatletis, bėgikas, sporto veikėjas (g. 1911 m.).
• 1997 m. – Juozas Požėra, rašytojas, prozininkas, publicistas (g. 1927 m.).
• 2000 m. – Juozas Juškauskas, inžinierius hidrotechnikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1931 m.).
• 2022 m. – Birutė Bražinskaitė-Jakštienė, LRT televizijos žurnalistė ir režisierė (g. 1940 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1815 – Napoleonas įžengia į Paryžių: prasideda jo Šimto dienų valdymo laikotarpis;
• 1902 – Natanas Stablefyldas pademonstruoja pirmąjį bevielį telefoną;
• 1995 – japonų sekta „Aum Sinrike“ 16-oje Tokijo metropoliteno stočių paleido nervus paralyžiuojančias dujas zariną, išrastą vokiečių dar Antrojo pasaulinio karo metais. Apie 5500 žmonių apsinuodijo, 13 mirė;
• 2003 – prasidėjo Irako karas, kai daugianacionalinės pajėgos, vadovaujamos JAV ir JK, užpuolė Iraką. Į sąjungininkų kontingentą taip pat įėjo nedidelės Australijos, Danijos ir Lenkijos pajėgos.

Gimimo dienos

• 43 m. pr. m. e. – Publius Ovidius Naso, romėnų poetas (m. 17 m.).
• 1639 m. – Ivan Mazepa, Ukrainos etmonas, nuo 1687 iki 1709 valdęs šalį (m. 1709 m.).
• 1811 m. – Napoleonas II, II Prancūzijos imperatorius (m. 1832 m.).
• 1819 m. – Roger Fenton, britų fotografijos pradininkas, vienas pirmųjų karo fotografų (m. 1869 m.).
• 1828 m. – Henrik Johan Ibsen, žymus Norvegijos dramaturgas, dažnai vadinamas „šiuolaikinės dramos tėvu“ (m. 1906 m.).
• 1943 m. – Sekinari Nii, Japonijos politikas, nuo 1996 m. einantis Jamagučio prefektūros gubernatoriaus pareigas.
• 1944 m. – Erwin Neher, 1991 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
• 1945 m. – Patrick James „Pat“ Riley, Majamio „Heat“ komandos vyriausiasis treneris ir komandos prezidentas. Prieš dirbdamas Majamyje jis treniravo Los Andželo „Lakers“ ir Niujorko „Knicks“ komandas. 1996 m. renkant NBA 50-mečio visų laikų komandą Riley pateko tarp 10 geriausių NBA trenerių.
• 1948 m. – Henny Eman, Arubos politikas (m. 2025 m.).
• 1964 m. – Natacha Atlas, arabų kilmės Belgijos atlikėja. Atlieka daugiausia arabišką ir Šiaurės Afrikos muziką, maišytą su vakarietiškos elektroninės muzikos ritmais.
• 1972 m. – Algirdas Juozas Vilkelis, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas.
• 1976 m. – Česteris Čarlzas Beningtonas, grupės Linkin Park pagrindinis vokalistas, dainų autorius. Dalyvauja visokiuose projektuose, turi savo drabužių liniją Ve’Cel. Sukūrė savo grupę Dead By Sunrise.
• 1979 m. – Fransileudas Silva dos Santosas, iš Brazilijos kilęs Tuniso futbolininkas, Tuniso rinktinės, Istres puolėjas.
• 1980 m. – Jose Negreiros, Brazilijos futbolininkas.
• 1981 m. – Travis Watson, profesionalus JAV krepšininkas, rungtyniaujantis Kauno Žalgirio komandoje.
• 1982 m. – Tomašas Kuščakas, Lenkijos futbolininkas (vartininkas), žaidžiantis Manchester United klube ir Lenkijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė 2006-ųjų pasaulio futbolo čempionate, kur nebuvo išleistas į aikštę nė vienose rungtynėse.
• 1983 m. – Oskaras Renė Kardosas, Paragvajaus futbolininkas. Žaidžia puolėjo pozicijoje Paragvajaus nacionalinėje rinktinėje ir Portugalijos klube S.L. Benfica.
• 1984 m. – Fernandas Chosė Toresas Sanzas, futbolininkas, Ispanijos rinktinės ir Liverpool FC klubo puolėjas.
• 1989 m. – Zheng Xingjuan, kinų šuolininkė į aukštį.

Mirtys

• 1239 m. – Hermanas Salza arba Hermanas Zalca, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras (g. 1170 m.).
• 1393 m. – Šv. Jonas Nepomukas, šventasis, Čekijos globėjas. 1729 m. kovo 19 d. jį kanonizavo popiežius Benediktas XII (g. 1340 m.).
• 1568 m. – Albrechtas Brandenburgietis, paskutinis VOkiečių ordino didysis magistras, pirmasis Prūsijos kunigaikštystės kunigaikštis (g. 1490 m.).
• 1898 m. – Ivanas Ivanovičius Šiškinas, rusų tapytojas peizažistas, graveris (g. 1832 m.).
• 1942 m. – Teodoras Valkarselis, Peru žydų kilmės kompozitorius, pianistas (virtuozas), folklorininkas. Vaikystėje garsėjo kaip vunderkindas (g. 1896 m.).
• 1943 m. – Heinrich Zimmer, vokiečių indologas, Pietų Azijos meno specialistas (g. 1890 m.).
• 1945 m. – Erhardas Aueris, darbininkas, vienas iš Vokietijos SPD lyderių (g. 1874 m.).
• 1962 m. – Endriu Elikotas Daglasas, JAV astronomas ir archeologas (g. 1867 m.).
• 1980 m. – Tamara de Lempicka, garsi lenkų kilmės art deco stiliaus dailininkė (g. 1898 m.).
• 1990 m. – Levas Ivanovičius Jašinas, rusų futbolininkas, Tarybų Sąjungos rinktinės ir Maskvos „Dinamo“ vartininkas, išgarsėjęs atletiškumu ir išskirtiniais vartų saugojimo sugebėjimais, laikomas šiuolaikinio vartininkų žaidimo įkvėpėju. Tarptautinė futbolo istorijos ir statistikos federacija (IFFHS) jį išrinko geriausiu XX amžiaus vartininku (g. 1929 m.).
• 2023 m. – Anita Thallaug, norvegų aktorė ir dainininkė (g. 1938 m.).
• 2025 m. – Edis Džordanas, Airijos verslininkas, sporto komentatorius, laidų vedėjas (g. 1948 m.).

Nuorodos

• Kovo 20-oji Lietuvoje ir pasaulyje (Diena.lt)