Birželio 1

Birželio 1 diena – 152-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 153-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 213 dienų.

Informacija

Šventės

• Vasaros pradžia
• Tuniso Konstitucijos diena
• Tarptautinė vaikų gynimo diena

Vardadieniai

• Galindė – Jogaila – Justinas – Juvencijus – Konradas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1298 m. – įvyko Turaidos mūšis: Vytenio vedami lietuviai, sudarę sąjungą su Rygos miestu, sumušė jungtinę Livonijos Ordino kariuomenę, žuvo Livonijos magistras Brunonas ir 60 riterių.
• 1923 m. – Kaišiadoryse pradėjo veikti pasienio milicijos mokykla.
• 1942 m. – pradėjo eiti nelegalus antinacinės rezistencijos laikraštis „Nepriklausoma Lietuva“.

Gimimo dienos

• 1872 m. – Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė, viena iš seserų rašytojų, pasirašinėjusių Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu (m. 1957 m.).
• 1887 m. – Nikodemas Martinonis, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 1957 m.).
• 1903 m. – Juozas Žilvitis, pedagogas, visuomenės veikėjas, Kretingos muziejaus įkūrėjas, Kretingos rajono Garbės pilietis (m. 1975 m.).
• 1905 m. – Klemensas Griauzdė, lietuvių dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 1983 m.).
• 1906 m. – Antanina Leimontaitė-Steponavičienė, aktorė (m. 1969 m.).
• 1910 m.:
  • Stasys Čepulis, Lietuvos gydytojas chirurgas, stomatologas, medicinos mokslų daktaras (m. 1989 m.).
  • Vytautas Jurkūnas, Lietuvos dailininkas grafikas (m. 1993 m.).
• 1913 m. – Adolfas Narbutas, pedagogas, dainininkas, vargonininkas, chorvedys (m. 1984 m.).
• 1920 m. – Albertas Paulikaitis, smuikininkas ir chorvedys (m. 1994 m.).
• 1923 m. – Eugenija Šulgaitė, lietuvių teatro ir kino aktorė.
• 1929 m.:
  • Rimantas Jasas, Lietuvos istorikas, vertėjas, enciklopedininkas (m. 2002 m.).
  • Stasys Krasauskas, Lietuvos dailininkas, Grafikas (m. 1977 m.).
• 1930 m. – Vytautas Jurgis Meška, Lietuvos gydytojas kurortologas ir fizioterapeutas, reabilitologas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1933 m. – Genovaitė Jacėnaitė, Lietuvos dailininkė keramikė (m. 2016 m.).
• 1934 m. – Kazimieras Juozas Ambrasas, lietuvių kunigas, literatūros tyrinėtojas, publicistas, vertėjas (m. 2023 m.).
• 1935 m. – Vytautas Montvila, Lietuvos kompozitorius, fagotininkas (m. 2003 m.).
• 1936 m. – Albinas Vaižmužis, agronomas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1938 m. – Nijolė Aleksandra Murelė-Murelytė, Lietuvos restauratorė.
• 1939 m. – Arūnas Kairys, Lietuvos inžinierius mechanikas, išradėjas.
• 1940 m. – Ąžuolas Juozas Aleksiūnas, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1941 m. – Marija Baltrėnienė-Gaščiauskaitė, Lietuvos etnomuzikologė, kanklininkė, liaudies instrumentų orkestro dirigentė, humanitarinių mokslų daktarė. menotyros kandidatas nuo 1974 m.
• 1943 m. – Algis Bražėnas, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 2012 m.).
• 1945 m. – Rimgaudas Juzikėnas, liaudies instrumentų orkestro ir choro dirigentas.
• 1946 m. – Valentina Leonavičiūtė-Gustaitienė, Lietuvos teatro aktorė.
• 1947 m. – Vytautas Antanas Gudaitis, Lietuvos bibliotekininkas.
• 1948 m. – Ona Baliukonytė (Onė Baliukonė), poetė, rašytoja, tapytoja, Nacionalinės premijos laureatė (m. 2007 m.).
• 1949 m. – Irena Degutienė, gydytoja, Lietuvos politinė ir visuomenės veikėja, LR Seimo pirmininkė, buvusi ministrė.
• 1951 m. – Alfonsas Norkus, Kauno rajono politinis veikėjas, buvęs rajono vicemeras.
• 1953 m.:
  • Zina Magelinskienė, žurnalistė, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Zita Belkutė, pianistė ir chorvedė.
• 1954 m.:
  • Gražina Kuliešienė, Lietuvos ir Utenos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Ramunė Navickienė-Glebutė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1956 m.:
  • Arvydas Strazdas, Lietuvos ir Varėnos rajono politinis veikėjas.
  • Birutė Kurgonienė, Rytų Lietuvos visuomenės, kultūros ir politikos veikėja, Lietuvių etninės kultūros draugijos, Vorutos klubo Karaliaus Mindaugo kolegijos narė, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos atsakingoji sekretorė, Vilniaus apskrities kultūros ir meno tarybos pirmininkė (2003–2004 m.), LSDP Vilniaus miesto tarybos prezidiumo narė, Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos Vilniaus miesto klubo pirmininkės pavaduotoja.
• 1957 m. – Romualdas Morkevičius, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m.:
  • Albertas Pipiras, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Nijolė Benotienė-Puronaitė, chorvedė ir pedagogė.
• 1961 m. – Ričardas Kurpius, Lietuvos ir Palangos savivaldybės ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m.:
  • Vytautas Jonas Žukas, karininkas, vienas iš Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadų, Sausumos pajėgų vadas (nuo 2008 m. balandžio 23 d.), brigados generolas (2007 m. lapkričio 23 d.).
  • Zenonas Matonis, Lietuvos ir Trakų rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1966 m. – Linas Neverauskas, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1978 m. – Nerijus Barasa, buvęs Lietuvos rinktinės gynėjas. Žaisdavo dešinėje pusėje, tačiau gali žaisti ir centro gynėju arba atraminiu saugu. Ypač išsiskyrė savo kovingumu aikštelėje.
• 1979 m. – Vaidas Pauliukėnas, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Šiaulių „Šiauliai“ komandoje.
• 1980 m. – Gytis Ivanauskas, Lietuvos šokėjas, aktorius ir choreografas, VšĮ „Gyčio Ivanausko teatro" įkūrėjas, vadovas, režisierius, choreografas ir šokėjas.

Mirtys

• 1434 m. – Jogaila, Algirdo sūnus, Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401) ir Lenkijos karalius (1386–1434). Pradėjo Lenkijos ir Lietuvos valdovų Jogailaičių dinastiją (g. 1348 m.).
• 1855 m. – Augustas Gothilfas Krauzė, Mažosios Lietuvos kultūros istorikas, kraštotyrininkas, etnologas, evangelikų liuteronų kunigas (g. 1787 m.).
• 1927 m. – Konstantinas Kleščinskis, Rusijos ir Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas (g. 1879 m.).
• 1942 m. – Jonas Vileišis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, teisininkas, žymus visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1872 m.).
• 1951 m. – Juozas Krūminas, poetas, vertėjas, žurnalistas (g. 1914 m.).
• 1957 m. – Feliksas Baltušis-Žemaitis, sovietinis karinis veikėjas, Lietuvos liaudies kariuomenės brigados generolas, Raudonosios armijos generolas majoras (g. 1897 m.).
• 1965 m. – Juozas Varkala, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas, JAV verslininkas ir Amerikos lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1881 m.).
• 1970 m. – Tadas Ivanauskas, gamtininkas, biologijos daktaras, profesorius, akademikas (g. 1882 m.).
• 1978 m. – Justinas Mikuckas, statybos inžinierius, technikos mokslų kandidatas, statybos istorikas (g. 1912 m.).
• 1993 m. – Alfonsas Dirsė, gydytojas chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1915 m.).
• 2006 m. – Dalia Tamulevičiūtė, režisierė (g. 1940 m.).
• 2010 m. – Birutė Kudzienė, chemikė, ilgametė Lietuvos mokslų akademijos chemijos ir cheminės technologijos instituto mokslinė bendradarbė (g. 1927 m.).
• 2014 m. – Petras Simanavičius, choro dirigentas, dainininkas, pedagogas (m. 2014 m.).
• 2023 m.:
  • Ramutis Petras Bansevičius, inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1939 m.).
  • Stasė Lygutaitė-Bucevičienė, poetė (g. 1936 m.).
• 2025 m. – Alfonsas Tekorius, kalbininkas, vertėjas (g. 1934 m.).
• 2026 m. – Igoris Kirilovas, buvęs futbolininkas, futbolo treneris (g. 1971 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1979 m. – Nikaragvos revoliucijos pradžia.
• 1980 m. – CNN (Cable News Network) pradėjo transliacijas.
• 1990 m. – Džordžas H. Bušas ir Michailas Gorbačiovas pasirašė sutartį, baigiančią cheminio ginklo vystymą.
• 2003 m. – Belgijoje įsigaliojo įstatymas, leidžiantis santuoką tarp tos pačios lyties asmenų: santuoka gali būti sudaryta tarp dviejų belgų arba tarp belgo ir olando.
• 2009 m. – Prancūzijos oro linijų bendrovės „Air France“ 447 reiso lėktuvas sudužo Atlanto vandenyne netoli Brazilijos krantų, visi 228 keleiviai žuvo.

Gimimo dienos

• 1693 m. – Aleksejus Bestuževas-Riuminas, Rusijos imperijos valstybės veikėjas. Nuo 1742 m. grafas, nuo 1762 m. generolas feldmaršalas (m. 1766 m.).
• 1780 m. – Karlas Filipas Gotlybas fon Klauzevicas, prūsų karo teoretikas, generolas majoras (1818 m.) (m. 1831 m.).
• 1860 m. – Čarlzas Viljamas Barletas, anglų tapytojas ir graviūrų meistras (m. 1940 m.).
• 1892 m. – Amanula, Afganistano emyras ir pirmasis karalius (m. 1960 m.).
• 1917 m. – William Standish Knowles, 2001 m. Nobelio chemijos premijos laureatas.
• 1926 m. – Merlin Monro, viena iš įžymiausių XX amžiaus kino žvaigždžių, sekso simbolis ir pop kultūros ikona (m. 1962 m.).
• 1937 m. – Colleen McCullough, tarptautiniu mastu pripažinta australų rašytoja.
• 1945 m. – Linda Scott, amerikiečių dainininkė. 1961 m. tapo viena populiariausių Amerikos dainininkių. Per kelerius metus perdainavo žinomiausias 3–4 deš. dainas. Karjerą baigė anksti – apie 1964 metus.
• 1958 m. – Nambarynas Enchbajaras, rašytojas, vertėjas, Mongolijos politinis veikėjas, šalies prezidentas.
• 1961 m. – Jevgenijus Prigožinas, Rusijos verslininkas, karo vadas. Vadovavo samdinių „Vagnerio“ grupuotei (m. 2023 m.).
• 1971 m. – Giladas Cukermanas, lingvistas, poliglotas ir Adelaidės universiteto profesorius.
• 1973 m. – Heidi Klum, vokiečių modelis, laidų vedėja ir televizijos prodiuserė.
• 1980 m. – Oliver James, aktorius, muzikantas, dainininkas ir dainų autorius.
• 1982 m. – Žastin Enen, Belgijos tenisininkė, buvusi pirma pasaulio raketė.
• 1983 m. – Mustafa Salifas, futbolininkas, Togo rinktinės ir Aston Villa klubo saugas.
• 1984 m.:
  • Žanas Bosežuras, Čilės futbolininkas, rungtyniaujantis krašto saugo pozicijoje. Jis yra Meksikos klubo „Club América“ žaidėjas.
  • Mikelis Redlichas, Latvijos ledo ritulio puolėjas.
  • Stefanas Sesegnonas, futbolininkas, Benino rinktinės ir Paris Saint-Germain FC klubo saugas.
• 1986 m. – Činedu Obasis, Nigerijos futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Yra Vokietijos klubo TSG 1899 Hoffenheim žaidėjas, taip pat kviečiamas ir į Nigerijos rinktinę.
• 1988 m. – Chavjeras „Čičarito“ Ernandesas Balkasaras, Meksikos futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Rungtyniauja Anglijos klube „Manchester United“.

Mirtys

• 195 m. pr. m. e. – Liu Bangas, Kinijos Han dinastijos įkūrėjas (g. 256 m. pr. m. e.).
• 193 m. – Markas Didijus Salvijus Julianas Severas, Romos imperatorius (193 m. kovo 28 d. – birželio 1 d.). Jis užėmė sostą nupirkęs jį iš pretorijų sargybos, po to kai ji nužudė imperatorių Pertinaksą. Tai sukėlė 193–197 m. Romos pilietinį karą, kuriame jis pralaimėjo ir jo įpėdinis Septimijus Severas nuteisė Didijų Julianą mirties bausme (g. 137 m.).
• 932 m. – Tietmaras, Merseburgo grafas ir markgrafas, Henriko I Paukštininko karo dalykų mokytojas, kai šis buvo įpėdinis ir Saksonijos hercogas.
• 1616 m. – Tokugava Iejasu, Tokugavų šiogūnato ir Tokugavų šiogūnų dinastijos pradininkas Japonijoje (g. 1543 m.).
• 1841 m. – Nicolas Appert, prancūzų išradėjas (g. 1749 m.).
• 1846 m. – Grigalius XVI, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1831 m. vasario 2 d. iki mirties (g. 1765 m.).
• 1868 m. – Džeimsas Bukananas, 15-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, dirbęs šiose pareigose nuo 1857 iki 1861 metų. Jis buvo paskutinis JAV prezidentas gimęs 18-ajame amžiuje (g. 1791 m.).
• 1937 m. – Liubomiras Miletičius, bulgarų kalbininkas. vienas Bulgarijos kalbotyros pradininkų (g. 1863 m.).
• 1952 m. – Džonas Diujis, filosofas, psichologas, edukologas. Kolumbijos universiteto filosofijos profesorius, vienas žymiausių pragmatizmo filosofijos atstovų (g. 1859 m.).
• 1979 m. – Werner Theodor Otto Forßmann, 1956 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1904 m.).
• 1997 m. – Nikolajus Tichonovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, 1980–1985 m. – TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkas (g. 1905 m.).
• 2008 m. – Yves Henri Donat Mathieu-Saint-Laurent, prancūzų mados kūrėjas, dizaineris, iki 2002 m. kūręs Paryžiuje (g. 1936 m.).
• 2026 m. – Rick Adelman, JAV krepšinio treneris (g. 1946 m.).

Nuorodos

• Birželio 1-oji Lietuvoje ir pasaulyje (Diena.lt)