Rugpjūčio 31

Rugpjūčio 31 diena – 243-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 244-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 122 dienos.

Informacija

Šventės

• Lietuva – Laisvės diena, minint sovietinės armijos išvedimą (1993 m.) iš Lietuvos (Išsivadavimo diena, paskelbta 1995 m. birželio 29 d.)
• Malaizija – Valstybės diena
• Trinidadas ir Tobagas – Nepriklausomybės diena
• Interneto dienoraščių diena

Vardadieniai

• Izabelė – Raimondas – Raimunda – Raimundas – Vilmantas – Vilmantė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1449 m. – pasirašyta Amžinosios taikos sutartis tarp LDK ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės.
• 1559 m. – pasirašyta Pasvalio sutartis: Livonijos ordino magistras Gotardas Ketleris ir Žygimantas Augustas pasirašė Vilniaus sutartį, pagal kurią Livonijos ordinas tapo LDK protektoratu.
• 1993 m. – iš Lietuvos oficialiai išvesta Rusijos armija: 23 val. 46 min. Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį.

Gimimo dienos

• 1869 m. – Liudas Vaineikis, knygnešys, gydytojas, savivaldybininkas, Lietuvos politinis veikėjas (m. 1938 m.).
• 1872 m. – Kristupas Lekšas, Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, poetas, giesmynų sudarytojas (m. 1941 m.).
• 1874 m. – Julijonas Jasienskis, kunigas, knygnešys, publicistas, vertėjas (m. 1934 m.).
• 1884 m. – Bronius Laucevičius-Vargšas, prozininkas, dramaturgas (m. 1916 m.).
• 1903 m. – Stasys Lūšys, Lietuvos ekonomistas, JAV lietuvių politinis ir visuomenės veikėjas (m. 1980 m.).
• 1916 m. – Antanas Kutka, vargonininkas, muzikos mokytojas, chorvedys.
• 1920 m. – Jonas Čepaitis, aktorius, režisierius (m. 2003 m.).
• 1924 m. – Petras Lapė, architektas.
• 1937 m. – Raimundas Saulius Baltuška, karinis veikėjas, flotilės admirolas, buvęs Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas.
• 1945 m. – Jonas Budrevičius, ekonomistas, politinis veikėjas.
• 1949 m. – Genė Spūdienė, politinė ir visuomenės veikėja.
• 1954 m. – Justas Tolvaišis, dailininkas grafikas, knygų iliustratorius, lietuviškų pinigų talonų ir litų autorius (m. 2008 m.).
• 1955 m.:
  • Bronislavas Polita, politinis veikėjas.
  • Nijolė Butkevičienė-Caplytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1956 m.:
  • Jonas Maldžiūnas, dailininkas (m. 2025 m.).
  • Aleksandras Šalavėjus, gydytojas, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Erikas Tamašauskas, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1973 m. – Sonata Milušauskaitė, lengvosios atletikos sportininkė, ėjikė.
• 1974 m. – Andrejus Zadneprovskis, penkiakovininkas, dukart pasaulio ir vienąkart Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionas.
• 1979 m. – Beata Nicholson, TV laidų vedėja, kulinarinių knygų autorė, verslininkė.

Mirtys

• 1741 m. – Kazimieras Čartoriskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, valstybės ir karinis veikėjas (g. 1674 m.).
• 1958 m. – Vilhelmas Gertė, vokiečių archeologas, kalbininkas, istorikas, daktaras (g. 1890 m.).
• 1989 m.:
  • Henrika Hokušaitė, teatro ir kino aktorė (g. 1927 m.).
  • Jonas Macaitis, leksikografas (g. 1921 m.).
• 1997 m. – Kostantas Kazakevičius, inžinierius mechanikas, medžiagotyrininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1942 m.).
• 2012 m. – Rožė Jankevičiūtė, vertėja, redaktorė (g. 1925 m.).
• 2019 m.:
  • Rimantas Bagdonas (1952), kompozitorius, pianistas, aranžuotojas, džiazo muzikos atlikėjas (g. 1952 m.).
  • Antanas Kmieliauskas, dailininkas tapytojas, grafikas, skulptorius (g. 1932 m.).
• 2021 m.:
  • Jonas Mockus, matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (g. 1931 m.).
  • Kazimieras Motieka, teisininkas, baudžiamųjų bylų advokatas, politinis veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. 1929 m.).
• 2026 m. – Artūras Fomenka, Lietuvos futbolininkas (g. 1977 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1888 m. – įvykdyta pirmoji garsiojo Londono serijinio žudiko Džeko Skerdiko žmogžudystė.
• 1907 m. – Rusija, Anglija, Prancūzija sudarė Antantės sąjungą.
• 1920 m. – Detroite transliuota pirmoji radijo žinių programa.
• 1939 m. – inscenizuotas Glivicių radijo stoties šturmas, tapęs pretekstu kitą dieną užpulti Lenkiją, taip pradedant II pasaulinį karą.
• 1957 m. – Malaizija paskelbė nepriklausomybę.
• 1962 m. – Trinidadas ir Tobagas tapo nepriklausoma valstybe.
• 1986 m. – po susidūrimo su krovininiu laivu, Juodojoje jūroje nuskendo SSRS keleivinis laineris „Admirolas Nachimovas“ su 423 keleiviais.
• 1991 m. – Kirgizija paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Gimimo dienos

• 12 m. – Kaligula, Romos imperatorius (nuo 37 m.), iš Julijų – Klaudijų dinastijos (m. 41 m.).
• 161 m. – Lucijus Aurelijus Komodas Antoninas, Romos imperatorius, Antoninų dinastijos atstovas, Marko Aurelijaus sūnus (m. 192 m.).
• 1569 m. – Džahangyras, 1605–1627 m. Indijos Didžiųjų Mogolų imperijos valdovas (m. 1627 m.).
• 1663 m. – Guillaume Amontons, prancūzų fizikas ir mokslinių instrumentų išradėjas. Smarkiai patobulino barometrą, psichrometrą ir termometrą (m. 1705 m.).
• 1879 m. – Imperatorius Taišio, 123-asis Japonijos imperatorius, valdęs 1912–1926 (m. 1926 m.).
• 1880 m. – Vilhelmina, Olandijos karalienė (1890 − 1948) (m. 1962 m.).
• 1905 m. – Dore Schary, amerikiečių prodiuseris, režisierius, scenarijų autorius (m. 1980 m.).
• 1945 m. – Van Morrison, airių muzikantas.
• 1947 m. – Luca Cordero di Montezemolo, verslininkas iš Italijos. Šiuo metu jis vadovauja Ferrari ir FIAT kompanijoms. Nuo 2004 iki 2008 m. jis ėjo Italijos darbuotojų sąjungos vadovo pareigas. Nuo 2008 m. liepos 29 d. iki 2009 m. gruodžio pabaigos jis vadovavo jo įkurtai Formulės 1 ekipų asociacijai FOTA.
• 1970 m. – Ranija Feisal al-Jasin, Jordanijos karalienė, karaliaus Abdulos II žmona.
• 1977 m. – Džefas Hardis, JAV World Wrestling Entertainment (WWE) imtynių kovotojas.
• 1982 m. – Christopher Katongo, futbolininkas, Zambijos rinktinės ir Xánthī AÓ klubo puolėjas.

Mirtys

• 1247 m. – Konradas I Mazovietis, nuo 1202 m. Mazovijos ir Kujavijos, 1229–1232 m. ir 1241–1243 m. Krokuvos kunigaikštis (g. 1187 m.).
• 1418 m. – Ona Sudimantaitė-Vytautienė, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pirmoji žmona.
• 1528 m. – Matijas Griunevaldas, vienas žymiausių vokiečių renesanso tapytojų ir grafikų. Šalia Albrechto Diurerio ir Bernhardo Štrigelio laikomas vienų žymiausių renesanso tapytojų. Tapė daugiausia religine tema (g. 1475 m.).
• 1811 m. – Louis Antoine de Bougainville, Prancūzijos jūrininkas, keliautojas, Okeanijos tyrėjas (g. 1729 m.).
• 1864 m. – Ferdinandas Lasalis, vokiečių filosofas, lasalizmo pradininkas, politinis veikėjas (g. 1825 m.).
• 1867 m. – Šarlis Bodleras, vienas žymiausių XIX a. prancūzų poetų, kritikas, vertėjas (g. 1821 m.).
• 1910 m. – Emilis Darzinis, latvių kompozitorius, muzikologas, choro dirigentas, pianistas (g. 1875 m.).
• 1920 m. – Vilhelmas Maksas Vuntas, vokiečių fiziologas, psichologas, eksperimentinės ir pažintinės psichologijos šakų įkūrėjas (g. 1832 m.).
• 1943 m. – Henrik Pontoppidan, danų romanistas, novelistas. 1917 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (g. 1857 m.).
• 1969 m. – Rokis Marciano, sunkiasvorių bokso pasaulio čempionas nuo 1952 m. iki 1956 m (g. 1923 m.).
• 1974 m. – Ali bin Abdula al Tanis, Šeichas, Seras, Hafisas, Kataro emyru nuo 1948 m. rugpjūčio 20 d., kai jo tėvas, šeichas Abdula bin Jasimas al Tanis, atsistatydino, iki 1960 m. spalio 24 d., kai jis atsižadėjo sosto savo sūnaus, šeicho Ahmado ibn Ali al Tanio, naudai (g. 1896 m.).
• 1985 m. – Frank Macfarlane Burnet, 1960 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1899 m.).
• 1997 m. – Diana, Velso Princesė, viena iš žymiausių XX a. pab. pasaulio moterų (g. 1961 m.).
• 2002 m. – George Hornidge Porter, 1967 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1920 m.).
• 2020 m. – Pranab Mukherjee, 13-asis Indijos prezidentas, užėmęs šias pareigas 2012–2017 m. (g. 1935 m.).

Nuorodos

• Rugpjūčio 31-oji Lietuvoje ir pasaulyje (Diena.lt)