Javai
Javai – svarbiausi maistiniai augalai, turintys daug žmogaus organizmui reikalingų baltymų, angliavandenių, vitaminų ir kt. medžiagų. Iš grūdų kepama duona, konditerijos gaminiai, jie yra pašaras gyvuliams.
Javų ūkis – svarbi žemdirbystės šaka. Javų pasėliai užima daugiau nei 50 % viso pasaulio ariamų žemės plotų.
Yra daugybė javų rūšių, svarbiausios iš jų – kviečiai, rugiai, avižos, miežiai, soros, kukurūzai ir ryžiai.[1][2] Svarbiausias daugelio šalių gyventojų maistas – kviečiai, ryžiai ir kukurūzai. Šioms kultūroms tenka daugiau kaip 80 % visos pasaulio grūdų gamybos.
Europoje, Š. Amerikoje daugiausia auginami kviečiai, rugiai, avižos ir kukurūzai. Čia užauginama 90 % pasaulio derliaus. Azijoje užauginama 90 % pasaulio ryžių, Afrikoje – daugiausia sorų.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuviškas žodis jãvas kilęs iš indoeuropiečių prokalbės žodžio *ie̯u̯o- (‘javai, miežiai’), iš kurio taip pat skr. यव = IAST: yava- (‘miežis, javas’), av. yauua- (‘grūdai, javas’), pers. جو = jav (‘miežis’), kurd. jaw, beludž. jaw, jō (‘miežis’), oset. jæw (‘sora’), het. 𒂊𒉿𒀭 = ewan (‘miežis’), sen. gr. ζειά (‘vienagrūdis kvietys, spelta’). Neaišku, ar pradžioje reiškė būtent miežius, ar atvirkščiai – iš bendro pavadinimo grūdinėms kultūros skirtingose vietose paplito skirtingiems grūdiniams augalams. Indoeuropietiškas žodis bandomas aiškinti pagal šaknį *ie̯u- (‘jauti, maišyti’, iš jos liet. jáuti ‘rausti, versti, jaukti’, jõvalas ‘mišinys, jukalas; gyvulių pašaras’, latv. javs ‘jovalas’ ir kt.), esą, javas pavadintas pagal iš jo miltų sumaišytą raugą. Nuo liet. jãvas pavadinta patalpa javams laikyti – jáuja.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Cereal“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-04-24.
- ↑ Javai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-24.
- ↑ Šarūnas Šimkus. Augalų, gyvūnų ir grybų pavadinimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2025. // psl. 155.