Baltų dinastija
Baltai (lot. Balthi, got. Balþa) – viena iš dviejų (kita Amalai, lot. Amali) gotų garsių šeimų (giminių), į kurias, pasak Jordano, pasidalijo gotai, atsikraustę prie Juodosios jūros. Buvo pirmoji vestgotų (vizigotų) valdančioji giminė, viešpatavusi nuo 395 iki 531 m., ir atvedusi vestgotus į Vakarų Romos imperiją jos nuosmukio metais.
Anot Jordano, būti baltu reiškė „būti puikios kilmės“. Jis teigė, kad šeima nuo seno buvo pavadinta dėl savo drąsos (got. Baltha reiškia drąsus = Baltha, qui est audax). [1]
511 m. ostgotų karalius Teodorikas Didysis nuvertė baltų karalių Gesaleką. Po Teodoriko dar valdęs Amalarikas buvo paskutinis baltų valdovas.[2] Po Amalariko mirties vestgotai pradėjo rinkti karalius.[3]
Valdovų sąrašas:
- Alarikas I (395–410)
- Ataulfas (410–415)
- Valija (415–419)
- Teodorikas I (419–451)
- Torismundas (451–453)
- Teodorikas II (453–466)
- Eurikas (466–484)
- Alarikas II (484–507)
- Gesalekas (507–511)
- Amalarikas (526–531)
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žodis kilęs iš got. *balþs „narsus, drąsus“, plg. gotų balþaba „drąsiai, atvirai“, balþei „drąsa, narsa“, balþjan „drįsti“ < germanų prokalbės *balþaz „tvirtas, drąsus“ (plg. angl. bold, vok. bald, isl. ballur, baldur „drąsus, narsus“).[4]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Jordanas. Apie getų kilmę ir žygius arba GETIKA. Vilnius: Žara, 2017.
- ↑ A. Barbero and M. I. Loring, „The Formation of the Sueve and Visigothic Kingdoms in Spain“, in Paul Fouracre (ed.), The New Cambridge Medieval History, Volume 1: c.500–c.700 (Cambridge University Press, 2005), pp. 175–178.
- ↑ Martindale J. R. Gesalicus // Prosopography of the Later Roman Empire / A. M. Jones, J. R. Martindale. – [2001 reprint]. – Cambridge: Cambridge University Press, 1980. – Vol. II: A.D. 395–527. – P. 509–510.
- ↑ Vladimir Orel (2003), “*ƀalþaz”, in: A Handbook of Germanic Etymology. Leiden, Boston: Brill, p. 34.